     Ne visiems vaikams pavyksta laiku iÅ¡mokti kalbÄ—ti, taisyklingai tarti garsus, riÅ¡liai kalbÄ—ti, pasakoti. NorÄ—dami padÄ—ti vaikams didelį dÄ—mesį skyrÄ—me bendravimui ir bendradarbiavimui: auklÄ—tojas – vaikas – tÄ—vai – logopedas. MÅ«sų lopÅ¡elis – darželis ugdymÄ… (si) vykdo pasitelkiant lietuvių liaudies kalbos lobynus. Ä®vairius žaislus, ar kitas reikalingas priemones kalbos ugdymui ar kitai veiklai darome patys, įtraukdami ir tÄ—velius į kÅ«rybinį procesÄ….
Mažas vaikas pirmiausia iÅ¡girsta mamos, tÄ—Äio, moÄiutÄ—s dainuojamas lopÅ¡ines, deklamuojamus eilÄ—raÅ¡Äius, žaidinimus. Siuvome lÄ—les, kad vaikai galÄ—tų sÄ—kmingai mokytis, perteikti tai kÄ… moka. Bendros veiklos metu tÄ—veliai daugiau laiko skyrÄ— savo vaikams. Darbo eigoje vaikai ir tÄ—veliai daug kalbÄ—jo, bendravo.
LÄ—lÄ— – labai geras žaislas ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Žaidžiant su lÄ—lÄ—mis  vystosi smulkioji ir stambioji motorika, vaizduotÄ—, kÅ«rybiÅ¡kumas, pleÄiasi žodynas, kalba. GrupÄ—je, supdami lÄ—les, dažniausiai dainavome lietuvių liaudies daineles. PasisodinÄ™ ant kelių žaidinome „vaiką“, taip pat deklamuodami įvairius eilÄ—raÅ¡tukus  mokÄ—me mankÅ¡tinti rankeles, pirÅ¡telius. Vaikams labai patiko žaisti su Å¡iomis lÄ—lÄ—mis, pasiskirstÄ— vaidmenimis kas „tÄ—tis“, o kas „mama“. Žaisdami mokÄ—si sprÄ™sti iÅ¡kilusius nesutarimus, pažinti emocijas, jas valdyti.
Daug teigiamų emocijų sukėlė „traukinio“ darymas. Tėvai parūpino kartoninių dėžių, o mes iš jų  padarėme „traukinį“. Kadangi vaikai patys mažiausi darželyje tai ir darbo buvo daug. Pasikeisdami dažė, kalbėjo ką veikia, mokėsi pažinti spalvas. Kai „traukinio“ vagonai nudažyti sugalvojome smagų žaidimą: sudėti spalvotus kamuoliukus į dėžę, kuri atitinka kamuoliuko  spalvą. Netrukus dėžės pripildytos ir „traukinys“, riedėjo“ pirmyn. Kūrybingos mamos padarė žvėrelių kaukių. Užsidėję kaukes vaikai mėgdžiojo žvėrelių judesius, balsus, pasakojo ką ėda, kur gyvena, kai nusibosdavo sulipdavo į „traukinį“ ir „riedėdavo“ į mišką. Sekti pasakėles mokėme teatro lėles pasidarę iš popierinių ritinėlių, uždėję jiems personažų „veidelius“.
DidÄ—lį vaikų susidomÄ—jimÄ… sukÄ—lÄ— „Kalbantys kilimÄ—liai“. Å ie kilimÄ—liai labai patiko vaikams nes juos galima pasiimti patiems, pasitiesti ant grindų, galima užlipti ar atsigulti. Taip  pat naudingi tuo, kad vienu metu gali žaisti daug vaikų. Å iuos kilimÄ—lius naudojome ne tik žaidimams bet ir įvairiose ugdymo srityse. Vaikai mokÄ—si surasti tokius pat daiktus savo grupÄ—je ir padÄ—ti į tam tikrÄ… vietÄ… ant kilimÄ—lio. Kai pabodo grupÄ—s žaislai pradÄ—jo neÅ¡ti žaislus iÅ¡ namų. Taip neÅ¡iodami ir dÄ—liodami mokÄ—si naujų sÄ…vokų, apibendrinamųjų žodžių, lavino stambiÄ…jÄ… ir smulkiÄ…jÄ… motorikÄ…, pastabumÄ…, orientacijÄ… erdvÄ—je ir kt. Žaisdami pajungÄ—me ne tik kalbÄ…, bet ir kitus pojÅ«Äius: uostÄ—me daržoves ir vaisius, ragavome, apibÅ«dinome ar saldus, ar  rÅ«gÅ¡tus. NusakÄ— kokios spalvos, formos  daržovÄ—s, vaisiai. Ragaudami mokÄ—si gerai sukramtyti maistÄ….
TikimÄ—s, kad bendru darbu padÄ—sime savo vaikams iÅ¡mokti taisyklingai tarti garsus, riÅ¡liai kalbÄ—ti, pažinti juos supanÄiÄ… aplinkÄ… ir dar daug įvairių naujovių.
Vyr. logopedÄ— Valentina VidmantienÄ—
Â
Penktadienis
