Prevencija: bendravimas ir bendradarbiavimas

      Ne visiems vaikams pavyksta laiku iÅ¡mokti  kalbėti, taisyklingai tarti garsus, riÅ¡liai kalbėti, pasakoti. Norėdami padėti vaikams didelį dėmesį skyrėme bendravimui ir bendradarbiavimui: auklėtojas – vaikas – tėvai – logopedas. MÅ«sų lopÅ¡elis – darželis ugdymą (si) vykdo pasitelkiant lietuvių liaudies kalbos lobynus. Ä®vairius žaislus, ar kitas reikalingas priemones kalbos ugdymui ar kitai veiklai darome patys, įtraukdami ir tėvelius į kÅ«rybinį procesą.
Mažas vaikas pirmiausia išgirsta mamos, tėčio, močiutės dainuojamas lopšines, deklamuojamus eilėraščius, žaidinimus. Siuvome lėles, kad vaikai galėtų sėkmingai mokytis, perteikti tai ką moka. Bendros veiklos metu tėveliai daugiau laiko skyrė savo vaikams. Darbo eigoje vaikai ir tėveliai daug kalbėjo, bendravo.
Lėlė – labai geras žaislas ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Žaidžiant su lėlėmis  vystosi smulkioji ir stambioji motorika, vaizduotė, kÅ«rybiÅ¡kumas, plečiasi žodynas, kalba. Grupėje, supdami lėles, dažniausiai dainavome lietuvių liaudies daineles. Pasisodinę ant kelių žaidinome „vaiką“, taip pat deklamuodami įvairius eilėraÅ¡tukus  mokėme mankÅ¡tinti rankeles, pirÅ¡telius. Vaikams labai patiko žaisti su Å¡iomis lėlėmis, pasiskirstė vaidmenimis kas „tėtis“, o kas „mama“. Žaisdami mokėsi spręsti iÅ¡kilusius nesutarimus, pažinti emocijas, jas valdyti.
Daug teigiamų emocijų sukėlė „traukinio“ darymas. Tėvai parūpino kartoninių dėžių, o mes iš jų  padarėme „traukinį“. Kadangi vaikai patys mažiausi darželyje tai ir darbo buvo daug. Pasikeisdami dažė, kalbėjo ką veikia, mokėsi pažinti spalvas. Kai „traukinio“ vagonai nudažyti sugalvojome smagų žaidimą: sudėti spalvotus kamuoliukus į dėžę, kuri atitinka kamuoliuko  spalvą. Netrukus dėžės pripildytos ir „traukinys“, riedėjo“ pirmyn. Kūrybingos mamos padarė žvėrelių kaukių. Užsidėję kaukes vaikai mėgdžiojo žvėrelių judesius, balsus, pasakojo ką ėda, kur gyvena, kai nusibosdavo  sulipdavo į „traukinį“  ir „riedėdavo“ į mišką. Sekti pasakėles mokėme teatro lėles pasidarę iš popierinių ritinėlių, uždėję jiems personažų „veidelius“.
Didėlį vaikų susidomėjimą sukėlė „Kalbantys kilimėliai“. Šie kilimėliai labai patiko vaikams nes juos galima pasiimti patiems, pasitiesti ant grindų, galima užlipti ar atsigulti. Taip  pat naudingi tuo, kad vienu metu gali žaisti daug vaikų. Šiuos kilimėlius naudojome ne tik žaidimams bet ir įvairiose ugdymo srityse. Vaikai mokėsi surasti tokius pat daiktus savo grupėje ir padėti į tam tikrą vietą ant kilimėlio. Kai pabodo grupės žaislai pradėjo nešti žaislus iš namų. Taip nešiodami ir dėliodami mokėsi naujų sąvokų, apibendrinamųjų žodžių, lavino stambiąją ir smulkiąją motoriką, pastabumą, orientaciją erdvėje ir kt. Žaisdami pajungėme ne tik kalbą, bet ir kitus pojūčius: uostėme daržoves ir vaisius, ragavome, apibūdinome ar saldus, ar  rūgštus. Nusakė kokios spalvos, formos  daržovės, vaisiai. Ragaudami mokėsi gerai sukramtyti maistą.
Tikimės, kad bendru darbu padėsime savo vaikams išmokti taisyklingai tarti garsus, rišliai kalbėti, pažinti juos supančią aplinką ir dar daug įvairių naujovių.
Vyr. logopedė Valentina Vidmantienė