,,Nykštukų“ grupės vakaronė

             Baigiantis 2013  – tarmių metams  gruodžio 4 d.  auklėtoja – metodininkė JÅ«ratė Rubavičienė ir muzikos pedagogė, etnokultÅ«ros specialistė Rita Macijauskienė, sukvietė ,,NykÅ¡tukų“ grupės vaikučius jų tėvelius į vakaronę.
Auklėtoja į tėvelius kreipėsi profesoriaus A.Girdenio žodžiais : ,,Tėvynė prasideda nuo gimtojo kiemo, gimtoji kalba yra ta, kurią gaunu iÅ¡ Motinos. Mokykis, jei nori dieną ir naktį – jokia kalba netaps tokia kaip gimtoji tarmė, – tokia sava, kad jos nė negirdi klausydamasis, o girdi tik pačias, rodos mintis“.
Vakaronės metu vaikučiai pasakojo ir dainavo tarmiškai. Tėveliai, auklėtojos paraginti mokė vaikus žemaičių krašto žaidimų. Vaikams labiausiai patiko ,,Žiožė mošėms“ .
Auklėtoja gražia žemaitiška tarme, doc. dr. Jūzapa Pabrėžos žodžiais sakė: ,,Lietova yr unikalos krašts pasaulie pagal kalbas ar tarmės. Tuoki maža tauta – vuo tėik skirtingu kalbū, tarmių. Kalba – tautuos, kultūras, vėsa bovėma pamatū pamats. Kėik ėr kuokė stėproma tū kalbū torem – tėik yr stipri ėr Lietova. Šėndėin aukštaa iškielė galvas galem drousee sakytė, ka tas žemaitiu pamats arba kertėnis kūlis ( lietovėškaa – akmou) kalba yr gyva, stipri ėr taa  kalbaa vės platiau atveramė vartaa (spauda, kningas, radėjė, televizijė, muokykla). Bet negalem sustuotė ėr vėn tik džiaugtėis. Nuorint tuo pamata kalba išsauguotė, reek bėnt šeik teik susivuoktė, kas ta kalba yr, iš kuo susided, kor tas anuos gyvybingoms ėr unikaloms“.
Po pasakorių Ugnės Rubavičiūtės, Mato Klovos, Liucijos Lukošiūtės porinimų auklėtoja sakė, kad vaikų požiūris į tarmę labai priklauso nuo tėvų, auklėtojų ir kvietė visus – nepamiršti savo mamų kalbos.
Vakaronę vainikavo adventinė dainelė „Atbiega elnias devyniaragis“. Vaikučiai uždegė žvakelę  ant adventinio vainiko ir pasiruošė ramiam adventiniam laikotarpiui.
Logopedė Valentina Vidmantienė