          Etnokultūra yra mūsų tautos pradžia, jos šaknys. Ji- tarsi geroji mokytoja, kuri moko mus visus. Ugdymas ir etnokultūra yra neatsiejami vienas nuo kito, jie papildo vienas kitą.
Tai vientisas procesas, kuriuo perduodama tautos patirtis iš kartos į kartą.
Mes, lopÅ¡elio- darželio „Mastis“ pedagogÄ—s, stengiamÄ—s sudaryti sÄ…lygas perimti liaudies tradicijas kuo įvairesniais, vaikams priimtinais bÅ«dais ir formomis. Siekiame, kad vaikų etninÄ—s kultÅ«ros ugdymas bÅ«tų grindžiamas ugdytinių teigiamomis emocijomis, maloniais  iÅ¡gyvenimais ir žaismingumu. Vaikus ugdome per aktyviÄ… veiklÄ…: lieÄiant, jauÄiant, stebint, tyrinÄ—jant, eksperimentuojant. Taip pat siekiame etninÄ—s patirties kaupimo natÅ«ralumo. Kaip vienÄ…Â iÅ¡ bÅ«dų perteikti etninÄ™ patirtį renkamÄ—s iÅ¡vykas, ekskursijas pas tautodailininkus, į muziejus, lankome įžymias gimtojo miesto vietas.
Siekiant supažindinti vaikus su linais, jų auginimu ir perdirbimu, pasitelkÄ—me tautosakÄ…, pasakas, lietuvių liaudies dainas. Kad vaikai suvoktų kÄ… reiÅ¡kia „ lino kanÄia“ nutarÄ—me nuvykti pas audÄ—jÄ… VirginijÄ… DirvonskienÄ™. Ji papasakojo ir parodÄ— vaikams  žydinÄius linus, jų sÄ—klas(sÄ—menis) ir pademonstravo lino keliÄ… nuo sÄ—klos iki audeklo. Vaikai patys iÅ¡bandÄ— visus lino apdirbimo darbus: kÅ«lÄ—, mynÄ—, Å¡ukavo, verpÄ— ,lenkÄ—, vijo . Ugdytiniai pamatÄ— kaip atrodo verpimo ratelis, vytuvai, Å¡ukos linams Å¡ukuoti, turÄ—jo galimybÄ™ stebÄ—ti audimo procesÄ….
AudÄ—ja V. DirvonskienÄ—Â pakvietÄ— vaikus apžiÅ«rÄ—ti jos iÅ¡austų rankÅ¡luosÄių, lovatiesių, juostų, parodÄ— kaip juos reikia koÄioti.
Å ios iÅ¡vykos metu vaikai galÄ—jo prisiliesti prie senovinių daiktų ir suprasti, kokiÄ… ,,kanÄią“ linas turi iÅ¡gyventi kol tampa audeklu.
Ugdytiniai į darželį grįžo puikios nuotaikos, kupini įspūdžių.
PrieÅ¡mokyklinio ugdymo pedagogÄ— JÅ«ratÄ— RubaviÄienÄ—
Penktadienis
